Šlapimo pūslės vėžys

 Šlapimo pūslės vėžys – šlapimo pūslės adenokarcinoma

Sąvokų apibrėžimai

Šlapimo pūslė – pūslė pilvo ertmėje, kurioje renkasi ir iš kurios yra paleidžiamas šlapimas.
Adenokarcinoma – vėžinio arba piktybinio auglio, atsirandančio liaukų struktūroje, tipas.
Piktybinis – vėžinis ir galintis plisti.
Invazinis, infiltruojantis – galintis plisti į kitas kūno dalis.
Patologas – gydytojas, tiriantis audinius ir ląsteles, kad suteiktų svarbios informacijos paciento logos prognozei ir padėtų pasirenkant gydymą.
Limfinis – susijęs su limfos liaukomis ir jų kanalais.

Kas yra šlapimo pūslės adenokarcinoma?

Apie 2 % visų šlapimo pūslės vėžių yra adenokarcinomos, kurios beveik visos yra invazinės. Šlapimo pūslės adenokarcinoma prasideda liaukos struktūros, dengiančios visus organus, ląstelėse ir išplinta į šlapimo pūslę. Po gydymo pacientai turi būti atidžiai stebimi, nes šlapimo pūslės vėžio grįžimo rizika yra didelė – nuo 70 iki 100 %.

Kieno tikimybė susirgti šlapimo pūslės adenokarcinoma yra didžiausia?

Dažniausiai šlapimo pūslės vėžiu serga vyrai. Taip pat visi žmonės, vyresni nei 70 m. Chroniškos šlapimtakių ar šlapimo pūslės infekcijos, inkstų ar šlapimo pūslės akmenys padidina šlapimo pūslės vėžio riziką. Taip pat riziką padidina cigarečių rūkymas, daug prisotintų riebalų turinčios dietos ir kancerogenų poveikis darbo vietoje.

Kokie yra išskirtiniai šlapimo pūslės adenokarcinomos požymiai?

Šlapimo pūslės vėžys gumbas ar auglys, kuris susiformuoja šlapimo pūslėje ir, jei yra agresyvus, auga pūslės išorėje. Dažniausias šlapimo pūslės adenokarcinomos požymis – kraujas šlapime. Nors šis simptomas nėra būdingas tik vėžiui, radus kraujo šlapime visada reikėtų apsilankyti pas gydytoją.

Kiti simptomai: dažnas, skubus ir skausmingas šlapinimasis. Šie simptomai nėra išskirtiniai vėžio simptomai.

Kaip patologas diagnozuoja šlapimo pūslės adenokarcinomą?

Patologas gali nustatyti diagnozę, remdamasis šlapimo ir audinių mėginiais, kuriuos jam nusiunčia jūsų pirminės apžiūros gydytojas. Mikroskopu stebėdamas ląsteles šlapime ir atlikdamas kitus testus, patologas gali nustatyti, ar vėžinių ląstelių yra.

Jei jūsų pirminės apžiūros gydytojas paima šlapimo pūslės audinių cistoskopijos, kurią vykdant maža žarnelė (su maža kamera) yra įkišama į jūsų šlapimo pūslę, metu, patologas ištirs biopsijos mėginius, gautus šios procedūros metu. Didesnės auglio dalys gali būti paimamos ir perduodamos patologui, kai įvykdoma transuretrinė šlapimo pūslės auglio rezekcija. Galiausiai, jei jūsų chirurgas įvykdo iš dalies (baigtinę) radikalią cistektomiją, visa šlapimo pūslė arba jos dalis gali būti perduoda patologo tyrimui.

slap. adeno.
Šlapimo pūslės adenokarcinoma prasideda liaukos struktūros ląstelėse ir išplinta į pūslę.

Ko dar ieško patologas?

Diagnozavus vėžį, vienas svarbiausių patologo veiksmų – vėžio stadijos arba vėžio išplitimo audiniuose nustatymas. Tai padės nustatyti ligos prognozę ir pasirinkti gydymo būdą. Stadija dažniausiai siekia nuo 1 (geriau) iki 4 (blogiausia). Patologas ištirs audinius, kad pamatytų, ar vėžys įtraukė raumeninę šlapimo pūslės sienelę, limfmazgius ar kraujagysles ir ar neišplito šlapimo pūslės išorėje. Jei buvo įvykdyta cistektomija, patologas pažymės vėžio dydį ir ar vėžys augo audinio krašte (riboje). Šie radiniai kartu su stadijos nustatymu padeda nuspręsti, ar reikalingas papildomas gydymas.

Kaip gydytojai nusprendžia, kokia operacija ar gydymas bus reikalingi?

Gydymo planas sudaromas remiantis patologo diagnoze ir stadijos nustatymu, klinikiniais testais, tokiais kaip radiologijos ar rentgeno spindulių tyrimai, ir gydytojų, dalyvaujančių jūsų gydyme, įžvalgomis. Be minėto patologo, tai gali būti chirurgai, onkologai radiologai, medikai onkologai ir kiti.

Kokie yra šlapimo pūslės adenokarcinomos gydymo būdai?

Šlapimo pūslės adenokarcinoma gydoma šiais būdais: operacija, spinduline terapija, imunoterapija ir chemoterapija. Svarbu kuo daugiau sužinoti apie gydymo variantus ir priimti sprendimą, kuris yra teisingiausias jums.

Operacija yra dažniausias šlapimo pūslės adenokarcinomos gydymo būdas, kai pašalinamas vėžinis auglys iš kūno. Operacija dažniausiai rekomenduojama asmenims, kurie turi pirmųjų trijų stadijų vėžį. Kartais naudojama kelių gydymo būdų kombinacija. Mažiems augliams daroma transuretrinė rezekcija arba dalinė/segmentinė cistektomija, kad būtų pašalinti vėžiniai audiniai iš šlapimo pūslės.

Jei auglys didelis, gali būti rekomenduojama radikali cistektomija (pūslės pašalinimas). Šiais atvejais chirurgai suformuos sulaikantį šlapimo rezervuarą, neopūslę arba klubinės žarnos vamzdelį vietoje šlapimo pūslės. Ar reikės išorinio šlapimą renkančio maišelio priklausys nuo to, koks metodas bus panaudotas.

Spindulinė terapija – taiklūs didelės energijos spinduliai – gali būti panaudojami po operacijos, kad sunaikintų likusias vėžines ląsteles. Šis gydymo būdas dar naudojamas palengvinti pažengusios stadijos vėžio simptomus.

Gydytojai naudoja imunoterapijos terapiją mažų ir nereikšmingų auglių atvejais. Šis gydymas pagerina imuninės sistemos galimybes kovoti su vėžiu.

Jei jūsų vėžys išplito (arba yra galimybė, kad išplis) už šlapimo pūslės ribų, greičiausiai bus rekomenduota vykdyti chemoterapiją.Šis gydymo būdas tiekia medikamentus į visą kūną, sulėtina vėžio plitimą ir sumažina skausmą.