Prostatos vėžys

Prostatos vėžys -prostatos adenokarcinoma

Sąvokų apibrėžimai

Prostata – graikinio riešuto dydžio vyro reprodukcinės sistemos liauka, esanti po šlapimo pūsle, priešais tiesiąją žarną.
Adenokarcinoma – vėžinio arba piktybinio auglio tipas, kuris yra liaukinėse (vamzdelinėse) struktūrose.
Invazinis, skvarbusis – galintis sklisti į kitas kūno vietas.
Piktybinis – vėžinis ir galintis plisti.
Patologas – tiria audinius ir skysčius, kad nustatytų diagnozę ir padėtų priimti su gydymu susijusius sprendimus.
Limfinis – susijęs su limfinėmis liaukomis (limfmazgiai).

Kas yra prostatos adenokarcinoma?

Prostatos adenokarcinoma sudaro 95 % visų prostatos vėžių. Ji prasideda prostatos liaukoje ir negydoma ankstyvoje stadijoje gali išplisti į kitas kūno dalis. Po odos vėžio, prostatos adenokarcinoma yra dažniausia vyrų vėžio rūšis JAV, kasmet diagnozuojama 185 000 pacientų.

Kam tikimybė susirgti prostatos adenokarcinoma yra didžiausia?

Prostatos adenokarcinoma dažniau serga vyresni nei 50 metų vyrai. 80 % prostatos vėžiu suserga vyraoi, vyresnius nei 65 m. Iš Afrikos kilę amerikiečiai yra priskiriami didesnės nei vidutinės rizikos grupei. Prostatos vėžio atvejai šeimoje ir daug riebalų turinti dieta taip pat padidina susirgimo riziką.

Kokie yra prostatos adenokarcinomos požymiai?

Prostatos adenokarcinomai būdingi prostatos dydžio, formos, tekstūros pokyčiai. Šiuos pokyčius gydytojai gali pastebėti skaitmeninio tiesiosios žarnos tyrimo metu. Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas parodo PSA (baltymo, gaminamo prostatos ląstelėse) kiekį kraujyje. Didesni PSA kiekiai rodo vėžio tikimybę. Nors dauguma prostatos vėžių nesukelia simptomų, šlapinimosi įpročių pasikeitimai (dažnesnis ir (ar) skubesnis šlapinimasis, sumažėjusi srovė ar impotencija) gali būti susiję su prostatos vėžiu.

Kaip patologas diagnozuoja prostatos adenokarcinomą?

Jei skaitmeninio tiesiosios žarnos tyrimo ir (arba)PSA tyrimo rezultatai nėra normos ribose, atliekama biopsija. Šios procedūros metu pirminės sveikatos priežiūros specialistas paima kelis plonus audinių branduolius, kuriuos patologas tiria mikroskopu. Kitas ne toks dažnas būdas patologui atlikti prostatos vėžio diagnozę – tirti prostatos audinio daleles, paimtas per prostatos transuretrinę rezekciją. Šis procesas vykdomas norint padidinti prostatos liauką (gerybinė prostatos hipertrofija arba GPH). Patologai gali diagnozuoti prostatos vėžį visoje prostatos liaukoje, kuri išimama radikalios prostatektomijos – chirurginio prostatos vėžio gydymo – metu. Patologai gali diagnozuoti išplitusį prostatos vėžį, tirdami ląsteles ir audinius iš kitų kūno vietų.

prostatos adenokarvcinoma

Prostatos adenokarcinoma

normjalios prostatos lasteles

Sveikos prostatos ląstelės

Ko dar ieško patologas?

Visiems prostatos mėginiams patologas priskiria Glisono gradavimo sistemos balą. Šis svarbus skaičius, kuris siekia nuo 2 (geriausias) iki 10 (blogiausias), yra geras matas, skirtas nustatyti prostatos vėžio agresyvumą ir numatyti ligos prognozę bei gydymo tipą. Gydytojai dažnai atsižvelgia į Glisono balo, klinikinės stadijos ir serumo PSA kiekio (kokiu greičiu didėja PSA) kombinaciją, spręsdami dėl geriausio gydymo. Adatinių biospijų ir prostatos dalių tyrimo metu patologas praneša apie vėžinių audinių kiekį. Šie duomenys gali paveikti gydymą. Radikalios prostatektomijos audinių atveju patologas nurodo vėžio stadiją ir paplitimą bei tai, ar vėžys buvo audinio krašte (riboje). Šie radiniai yra labai svarbūs prognozei ir darys įtaką sprendžiant papildomo gydymo poreikio klausimą po operacijos. Radikalios prostatektomijos stadija gali būti 2 (geriau) arba 3 (blogiau) su išplitimu į sėklines pūsleles (struktūras, pritvirtintas prie prostatos užpakalinės dalies) arba limfmazgius, pašalintus operacijos metu, rodančius blogesnę prognozę. Gydytojai gali rengti klinikinius tyrimus (radiologijos ar rentgeno spindulių tyrimus) prieš operaciją, kad galėtų pamatyti, ar vėžys išplito.

Kaip gydytojai nusprendžia, koks gydymas ar operacija yra reikalingi?

Šis sprendimas priklauso nuo jūsų prostatos vėžio stadijos. Daugeliui pacientų, kurių vėžys yra arti prostatos arba vis dar prostatoje, sprendimas dėl operacijos priimamas remiantis Glisono balu, priskirtu patologo, serumo PSA kiekio, klinikinės vėžio stadijos, jūsų amžiaus, kitų medicininių problemomų, bei gydymo ar kontroliavimo pasirinkimo analize.

Kokie yra galimi prostatos adenokarcinomos gydymo būdai?

Prostatos adenokarcinoma gydoma šiais būdais: budriu laukimu, operavimu, chemoterapija, hormonų terapija ir spinduline terapija. Svarbu kuo daugiau sužinoti apie gydymo variantus ir pasirinkti tą, kuris yra teisingiausias jums.

Budrus laukimas yra tinkamiausias vyresniems vyrams, kurių vėžio balas ir PSA rodikliai yra maži. Šiuo būdu vyrai tikisi pergyventi lėtai augantį vėžį ir išvengti pašalinio poveikio, tokio kaip impotencija ir šlapimo nelaikymas. Vyrai, pasirinkę budrų laukimą, turėtų kas tris-šešis mėnesius gauti PSA ir skaitmeninius tiesiosios žarnos tyrimus, o prireikus ir periodiškas biopsijas.

Operacija yra dažniausias prostatos vėžio gydymo būdas, galintis pašalinti vėžinę prostatą iš kūno. Operacija dažniausiai rekomenduojama vyrams, turintiems ankstyvos stadijos ar mažo balo vėžį, tačiau kartais ji naudojama palengvinti pažengusios stadijos vėžio simptomus. Dažniausia chirurginė procedūra yra radikali prostatektomija – visos prostatos liaukos pašalinimas.

Spindulinė terapija gali būti panaudota gydant vyrus su mažais augliais, neišplitusiais iš prostatos, bei lengvinant pažengusių stadijų vėžių simptomus. Vieno spindulinės terapijos tipo – brachiterapijos – metu chirurgas implantuoja radioaktyvias granules į prostatos vidų. Granulės palaipsniui spinduliuoja prostatą ir aplinkinius audinius, naikindama vėžines ląsteles. Dar vienas švitinimo terapijos būdas – išorinio spinduliavimo gydymas, kurio metu taiklūs didelės energijos spinduliai naikina vėžines ląsteles. Spindulinė terapija dažniausiai sukelia mažiau pašalinio poveikio nei operacija, todėl ji dažniausiai yra priimtinesnė gydymo priemonė vyresniems vyrams.

Gydytojai naudoja hormonų terapiją, kad sumažintų testosterono, kuris reikalingas prostatos vėžio augimui, kiekį. Hormonų terapija negali išgydyti vėžio, bet ji gali sumažinti vėžio augimą ir suteikti palengvėjimo. Jei vėžys išplitęs (dažniausiai į kaulus) ir nereaguoja į hormonų terapiją, chemotherapija gali būti apsvarstyta kaip alternatyva. Šis gydymo būdas medikamentus paskleidžia per visą kūną, sulėtina vėžio augimą ir sumažina skausmą.