Plaučių vėžys

Plaučių vėžys – plaučių adenokarcinoma

Terminų apibrėžimai

Adenokarcinoma – vėžinis ar piktybinis naviko tipas, sudarantis liaukų struktūras.

Skiltis – korėtas, maišelio formos kvėpavimo skyrius plaučiuose, kuris pašalina anglies dioksidą iš kraujo ir aprūpina jį deguonimi. Dešinysis plautis turi tris, o kairysis dvi skiltis.

Piktybinis – vėžinis ir galintis plisti.
Patologasgydytojas, kuris, tyrinėdamas audinius ir skysčius, diagnozuoja ligą, kad padėtų priimti sprendimus dėl gydymo.
Biopsija – audinio mėginio pašalinimas.
Skrepliai – iš plaučių iškosėtos gleivės.

Kas yra plaučių adenokarcinoma?

Plaučių adenokarcinoma yra labiausiai paplitusi vėžio rūšis tarp ir rūkančių ir nerūkančių asmenų iki 45 metų amžiaus. Adenokarcinoma sudaro apie 30 procentų rūkančių vyrų pirminių plaučių navikų ir apie 40 procentų rūkančių moterų navikų. Kartu su nerūkančiaisiais susirgimų šia liga skaičius siekia 60 proc.  vyrų ir 80 proc. moterų. Ši liga labiau paplitusi tarp Azijos gyventojų. Kai kurie tyrimai rodo, kad nuo 60 iki 70 proc. pacientų, kuriems diagnozuojama plaučių adenokarcinoma, diagnozavimo metu vėžys būna išplitęs ir į kitas kūno dalis. Mažiau nei 10 proc. žmonių, sergančių pirminiu plaučių vėžiu, turi galimybę išgyventi 5 metus po diagnozės nustatymo. Tačiau išgyvenimo ilgiau nei 5 metus statistika gali siekti nuo 35 iki 40 proc., jei plaučių vėžys nustatomas ir pašalinamas ankstyvose stadijose. Tokiu atveju 85 proc. pacientų iki 30 metų amžiaus turi galimybę išgyventi bent penkerius metus po diagnozės nustatymo.

Kas rizikuoja susirgti plaučių adenokarcinoma?

Dažnai šio tipo vėžį sukelia rūkymas. Vėžio riziką padidina rūkymo kiekis ir tai, kaip ilgai jūs rūkote. Metus rūkyti, laikui bėgant rizika susirgti mažėja. Antriniai rizikos veiksniai yra amžius, šeimos ligų istorija, pasyviojo rūkymo, mineralinių medžiagų ir metalo dulkių, asbesto ar radono poveikis.

Kas būdinga plaučių adenokarcinomai?

Šio tipo ne mažųjų ląstelių plaučių vėžys paprastai atsiranda periferinėje plaučių dalyje. Plaučių adenokarcinomos ląstelės formuoja atpažįstamas liaukų struktūras. Labiau nei kitų tipų plaučių vėžys, šis susirgimas linkęs formuotis vienoje kūno dalyje. Lėtos raidos plaučių adenokarcinoma metų metus gali iš uždaro naviko formuotis į metastazinį vėžį. Simptomai pasireiškia taip pat lėtai. Tai – kosulys, dusulys, švokštimas, krūtinės skausmas ir kruvini skrepliai. Kartais ši liga gali būti painiojama su plaučių uždegimu arba plaučio suirimu.

Kokiais tyrimais galima diagnozuoti plaučių adenokarcenomą?

Pirmieji praktiniai žingsniai apima kruopštų fizinį ištyrimą ir skreplių, infekcinių organizmų ir vėžinių ląstelių mėginių tyrimus. Jeigu skreplių tyrimas neatskleidžia tikslios diagnozės, jūsų pirminės sveikatos priežiūros gydytojas gali skirti papildomus tyrimus, tokius kaip krūtinės ląstos rentgeno bronchoskopija.

Krūtinės ląstos rentgenograma gali parodyti susitelkimą plaučiuose ar padidėjusius limfmazgius krūtinėje. Bronchoskopija – tai trachėjos ir plaučių atsišakojimų tyrimas. Jei atrodo, kad plaučiuose gali būti sankaupa, tuomet jūsų pirminės sveikatos priežiūros gydytojas arba vėžio specialistas gali užsakyti KT MRT adatos biopsiją. KT (kompiuterinė tomografija) arba MRT (magnetinis rezonansas) išgauna krūtinės vaizdus, kurie padeda gydytojams geriau nustatyti sankaupos pobūdį, padėtį ar dydį. KT taip pat naudojama adata paimti biopsiją, kai iš įtartinos srities surenkami ląstelių mėginiai, naudojant plonas tuščiavidures adatas, pritvirtintas prie švirkšto.

plauciu adeno

Plaučių adenokarcinoma yra lėtos raidos vėžys, kuris po kelerių metų gali tapti invaziniu.

plauciu sveikos

Sveikos plaučių ląstelės.

Kaip patologas diagnozuoja plaučių adenokarcenomą?

Jūsų patologas ištiria skreplių mėginio arba biopsijos rezultatus. Atlikdamas šią peržiūrą, patologas gali diagnozuoti vėžį.

Kokių dar bruožų ieško patologas?

Jūsų patologas gali tyrinėti papildomus kraujo tyrimus, užsakytus pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar specialisto. Šiais tyrimais nustatomi plaučių vėžio “žymekliai” – elementų kiekis kraujyje yra susijęs su plaučių vėžiu. Konkrečių rūšių žymeklių radimas padeda patologui nustatyti tikslų vėžio tipą. Be to, jei skystis susikaupė krūtinėje, patologas gali nagrinėti mėginius, gautus procedūros, vadinamos paracenteze, metu, kai adata paimamas skysčio mėginys.

Kaip gydytojai nustato, kokia operacija ar gydymas reikalingi?

Jei vėžį diagnozuoja patologas, jūsų pirminės sveikatos priežiūros gydytojas arba specialistas gali rekomenduoti kaulų skenavimą, kad įsitikintų, jog vėžys neišplitęs į kaulus. Tokiu atveju gali būti rekomenduojama procedūra, vadinama mediastinoskopija. Šios procedūros metu gydytojas krūtinės viduryje analizuoja audinius ir organus su endoskopu, kuris yra mažas, lankstus įrenginys su kamera. Endoskopas įterpiamas į krūtinę per mažą pjūvį ties krūtinkaulio viršumi. Paprastai per šią procedūrą vidurio krūtinės srityje pašalinami limfmazgiai.

Išnagrinėjęs visų tyrimų ir procedūrų rezultatus, patologas nustato paciento plaučių vėžio “stadiją”. 1 stadijos plaučių adenokarcinomos yra mažos ir apsiriboja plaučiuose, 4 stadijos navikai išplitę į kitus audinius ir organus. 2 ir 3 stadijos apibūdina būseną, esančią tarp šių dviejų kraštutinumų.

Kai nustatoma stadija, jūsų pirminės sveikatos priežiūros gydytojas arba vėžio specialistas su jumis aptars gydymo galimybes. Jeigu vėžys išplitęs tiktai plaučiuose, rekomenduojamos chirurginės procedūros. Bendros plaučių vėžio chirurginės procedūros apima toraktomiją (krūtinės ląstos atidarymą), vidurinę strenotomiją (pjovimas per krūtinkaulį), kurių metu plaučių audinys, viena skiltis arba visas plautis bus pašalinami, priklausomai nuo naviko dydžio. Neseniai chirurgai sukūrė mažiau invazines procedūras, kurių metu pašalinami vėžiniai audiniai. 1 ir 2 stadijos vėžiui operuoti tinkamiausia vaizdo tarakoskopinė chirurgija, leidžianti gydytojams pašalinti audinį per mažesnį pjūvį. Agresyviems ir išplitusiems navikams gydyti specialistai rekomenduoja chemoterapiją ir radioterapiją. Chemoterapijos metu vaistai išplinta po visą organizmą, lėtinamas vėžio progresavimas ir mažinamas skausmas. Chemoterapija gali būti gydoma prieš ir po operacijos, taip pat derinama su kitais gydymo metodais. Radioterapija – tikslūs didelio stiprumo spinduliai – gali būti naudojama navikams sumažinti arba naikinti vėžines ląsteles, kurios lieka po operacijos. Šis gydymas taip pat naudojamas siekiant palengvinti vėlesnių stadijų vėžio simptomus.