Gaubtinės žarnos vėžys

Gaubtinės žarnos vėžys – gaubtinės žarnos adenokarcinoma

Sąvokų apibrėžimai

Gaubtinė žarna – storosios žarnos dalis vedanti į tiesiąją žarną.
Adenokarcinoma – vėžinio arba piktybinio auglio tipas, kuris randasi liaukinėse(vamzdelinėse) struktūrose.
Polipas – gerybinis auglys aptinkamas gaubtinėje žarnoje. Ignoruojami ar nenustatyti polipai gali virsti vėžiniais.
Piktybinis – vėžinis ir gebantis plisti.
Invazinis, skvarbusis – gebantis plisti į kitas kūno dalis.
Patologas – tiria audinius ir skysčius, kad nustatytų diagnozę ir padėtų priimti su gydymu susijusius sprendimus.
Limfinis – susijęs su limfinėmis liaukomis (limfmazgiais).

Kas yra gaubtinės žarnos adenokarcinoma?

Gaubtinės žarnos adenokarcinoma yra labiausiai paplitęs virškinamojo trakto vėžio tipas. Kasmet JAV užregistruojama apie 150000 atvejų. Šio tipo vėžys prasideda gaubtinės žarnos vidinio sluoksnio liaukinių struktūrų ląstelėse ir išplinta visų pirma į gaubtinės žarnos sienelę, vėliau gali plisti į limfinę sistemą ir kitus organus.

Gaubtinės žarnos adenokarcinoma gali būti gydoma, 50% atvejų pacientai išgyvena dar bent penkerius metus. Ankstyvųjų stadijų pacientų išgyvenimo procentas nuo 70% iki 90%.

Kam labiausiai tikėtina susirgti gaubtinės žarnos  adenokarcinoma?

Gaubtinės žarnos vėžys susiformuoja iš vėžiniais tapusių gaubtinės žarnos polipų, tad individams, turintiems polipų, kyla didžiausia rizika susirgti gaubtinės žarnos vėžiu. Jei šeimos istorijoje pasitaikė adenomatozinės polipozės, Gardnerio sindromo atvejų su daugybiniais gaubtinės žarnos ir tiesiosios žarnos polipais, pacientui gresia didelis pavojus. Turint omeny, kad 30% polipų auga žmonėms, turintiems daugiau nei 50 metų, į didesnės rizikos grupę patenka penkiasdešimtmečiai ir vyresni, reguliariai nesitikrinantys dėl polipų. Gaubtinės žarnos vėžys susijęs ir su maisto, kuriame gausu riebalų, jautienos ir mažai skaidulų, vartojimu. Kiti rizikos faktoriai – anksčiau buvęs vėžys arba  uždegiminė žarnyno liga.

Kokie gaubtinės žarnos adenokarcinomos požymiai?

Gaubtinės žarnos adenokarcinomos raida lėta ir simptomų galima nejausti net penketą metų. Vėžiui progresuojant, daugėja simptomų, gali būti tiesiosios žarnos kraujavimas, nuovargis, dusulys, angina, tuštinimosi įpročių pokyčiai, diskomfortas pilvo srityje, anemija ar žarnų nepraeinamumas.

Kokie tyrimai padeda nustatyti gaubtinės žarnos adenokarcinomą?

Kadangi dauguma gaubtinės žarnos adenokarcinomos atvejų yra besimptomiai, ji dažniausiai aptinkama atliekant reguliarių fizinių apžiūrų metu.

Nuo 5% iki 10 % gaubtinės žarnos vėžio atvejų aptinkama atliekant skaitmeninį tiesiosios žarnos tyrimą. Jo metu pirminės sveikatos priežiūros specialistas mūvėdamas lubrikuotą medicininę pirštinę į paciento tiesiąją žarną įveda pirštą. Kraujo tyrimas taip pat gali parodyti gaubtinės žarnos vėžio tikimybę. Taip pat atliekami kolonoskopijos, lanksčiosios sigmoidoskopijos ir dvigubo kontrasto bario klizmos tyrimai.

Kaip patologas nustato gaubtinės žarnos adenokarcinomą?

Jei nustatyta gaubtinės žarnos vėžio tikimybė, kiekvienas polipas pašalinamas kolonoskopijos arba lanksčiosios sigmoidoskopijos būdu. Kai kuriais atvejais, kai auglys stipriai progresuoja, polipai gali būti šalinami chirurginiu būdu. Patologas nuodugniai ištiria polipo ląstelių mėginį, vadinamą bioptatu, po laboratoriniu mikroskopu ir nustato konkrečią diagnozę.

gaubtines zarnos adenokarcinoma

Gaubtinės žarnos adenokarcinomos raida lėta ir simptomų galima nejusti net penketą metų.

normali gaubtine

Normali gaubtinė žarna.

Ko dar ieško patologas?

Patologas atkreipia dėmesį į auglio dydį, kaip arti pašalinto audinio krašto yra vėžys ir ar auglys išplito į kraujagysles ar limftakius.

Šie faktoriai padeda apskaičiuoti vėžio sugrįžimo ar likimo pažeistoje vietoje tikimybę.

Kai kuriais atvejais pirminės sveikatos priežiūros specialistas gali nurodyti vaizdo tyrimus. Vienas jų – krūtinės x-CT skenografija, parodanti, ar auglys išplito į plaučius, limfmazgius, kepenis ar kiaušides.

Atlikus visus būtinus tyrimus, patologas nustato vėžio stadiją. Pirmos stadijos gaubtinės žarnos adenokarcinoma yra nedidelė ir yra tik gaubtinėje žarnoje. Ketvirtos stadijos augliai išplinta už gaubtinės žarnos ribų. Antra ir trečia stadijos nurodo tarpinę situaciją tarp šių dviejų kraštutinumų.

Kaip gydytojai nustato, kokia operacija ar gydymas būtini?

Išnagrinėjęs biopsijos rezultatus patologas tariasi su pirminės sveikatos priežiūros specialistu ir nustato vėžio stadiją. Remdamiesi bendra patirtimi ir žiniomis, jie nustato labiausiai jūsų būklei tinkamas gydymo priemones.

Kokie galimi gaubtinės žarnos adenokarcinomos gydymo būdai?

Gaubtinės žarnos adenokarcinomą gydyti taikoma chirurgija, chemoterapija, spindulinė terapija arba dviejų ar trijų metodų kombinacija.

Svarbu kiek įmanoma daugiau sužinoti apie gydymo būdus, kad priimtumėte sau tinkamą sprendimą. Dažniausias gaubtinės žarnos adenokarcinomos gydymo būdas – vėžinio auglio pašalinimas. Operacija rekomenduojama 90% pacientų, sergančių gaubtinės žarnos vėžiu.

Radikali žarnyno rezekcija, dar žinoma kaip dalinė kolektomija arba hemikolektomija, yra dažniausiai pacientams atliekama operacija. Šios procedūros metu chirurgas pašalina gaubtinės žarnos dalį, kurioje yra auglys, taip pat greta esančius limfmazgius. Sveikos gaubtinės žarnos dalys yra sujungiamos (anastomozė) chirurgas sukuria laikiną arba ilgalaikę kolostomą (gaubtinė žarna privedama prie pilvo paviršiaus tam, kad būtų suformuota stoma (anga). Tai reiškia, kad visas žarnyno turinys bei jame esantis oras iš organizmo pasišalins per stomą. Apie 15%pacientų, sergančių gaubtinės žarnos vėžiu, reikalinga ilgalaikė kolostomija.

Operacija atliekama per stambų pilvo ertmės pjūvį (atvira operacija) arba keletą mažesnių (laparoskopinė operacija). Jei tinkama konkrečiam atvejui, laporoskopinė operacija baigiasi trumpesniu laiku ligoninėje ir spartesniu išgijimu. Jei auglys išplitęs, gali būti atliekamos tokios chirurginės procedūros, kaip daline hepatektomija (kepenų dalies pašalinimas) arba kiaušidžių pašalinimas.

Jei vėžys išplito už gaubtinės žarnos ribų arba yra tokia tikimybė, greičiausiai bus rekomenduojama chemoterapija. Taikant šį metodą, po kūną paskleidžiami vaistai, taip pristabdoma vėžio raida ir sumažinamas skausmas. Chemoterapija gali būti taikoma prieš arba po operacijos, taip pat derinama su imunoterapija arba spinduline terapija.

Spindulinė terapija – koncentruoti didelės energijos spinduliai – gali būti taikomi sumažinti auglius arba naikinti po operacijos likusias vėžines ląsteles. Šis metodas taip pat naudojamas palengvinti pažengusio gaubtinės žarnos vėžio simptomus.